It is currently Fri, 2024 03 29 17:13
All times are UTC + 2 hours

Kompresija ir suspaudimo laipsnis

Moderators: type-r, VIMOTA


Reply to topic Page 1 of 1 [ 8 posts ]
Author Message

Offline Gytis


Joined: Fri, 2005 04 22 15:22

Posts: 13

PostPosted: Fri, 2006 12 22 7:46   Post subject: Kompresija ir suspaudimo laipsnis   

Kazkada ieskojau ir buvau jau rades, bet ar nesupratau, ar pamirsau, ka skaiciau nepasakysiu. Ar gali kas populiariai paaiskinti, kodel matuojant kompresija gerame nesupjautame variklyje ji buna aukstesne, negu suspaudimo laipsnis? Kiek pamenu, tai suspaudimo laipsnis yra santykis tarp cilindro turio (stumokliui esant apatiniame taske) ir degimo kameros turio (kai stumoklis yra virsutiniame taske). Nelabai suvokiu, kaip kompresija gali buti didesne uz suspaudimo laipsni...
Top Profile 

Offline Raimond


User avatar


Joined: Wed, 2006 02 15 8:32

Posts: 478

Location: Vilnius

PostPosted: Fri, 2006 12 22 21:33   Post subject:    

Siap kompresija priklauso nuo labai daug dalyku (voztuvu uzdarymo/atidarymo laikas, ju skersmuo bei atidarymo aukstis, varyklio apsukas, isiurbimo/ismetimo kolektoriu ir t.t..)
Siuo atveju gal del suspaudziamo oro temperaturos padidejimo? :roll:
Top Profile 

Offline Gytis


Joined: Fri, 2005 04 22 15:22

Posts: 13

PostPosted: Fri, 2006 12 22 22:34   Post subject:    

Raimond wrote:
Siap kompresija priklauso nuo labai daug dalyku (voztuvu uzdarymo/atidarymo laikas, ju skersmuo bei atidarymo aukstis, varyklio apsukas, isiurbimo/ismetimo kolektoriu ir t.t..)
Siuo atveju gal del suspaudziamo oro temperaturos padidejimo? :roll:

Tikiu, kad visa tai turi itakos, bet ne tiek, kad esant suspaudimo laipsniui 8 butu kompresija 12. Kazkas cia ne taip...
Top Profile 

Offline VIMOTA

Site Admin


User avatar


Joined: Thu, 2003 10 23 14:10

Posts: 3460

Location: KAUNAS

PostPosted: Sat, 2006 12 23 22:20   Post subject:    

Gytis wrote:
Raimond wrote:
Siap kompresija priklauso nuo labai daug dalyku (voztuvu uzdarymo/atidarymo laikas, ju skersmuo bei atidarymo aukstis, varyklio apsukas, isiurbimo/ismetimo kolektoriu ir t.t..)
Siuo atveju gal del suspaudziamo oro temperaturos padidejimo? :roll:

Tikiu, kad visa tai turi itakos, bet ne tiek, kad esant suspaudimo laipsniui 8 butu kompresija 12. Kazkas cia ne taip...


o tu kompresijai kai matuoji tai nesuk su starteriu 10 apsisukimo ar kiek ten ju suki kol tau supompuoja 12, o viena apsisukima !!!! ir tada pamatysi kokia kompresija ;)

_________________
_________________
Vitoldas Jurkonis
Vimota Chip Tuning
vimota.chip@gmail.com
http://www.vimota.lt
+37067474448
Top Profile 

Offline spade


Joined: Mon, 2004 03 22 8:48

Posts: 215

Location: Vilnius, Lithuania, Europe, Earth

PostPosted: Fri, 2007 01 05 16:39   Post subject:    

Niekad nebandei pagalvoti, kad kompresijos ir suspaudimo laipsnio matavimo vienetai skirtingi.

_________________
WRXwagon [4sale]
DelSolZ6 Blueberry Bee project
www.per4m.lt
Top Profile 

Offline Raimond


User avatar


Joined: Wed, 2006 02 15 8:32

Posts: 478

Location: Vilnius

PostPosted: Fri, 2007 01 05 20:15   Post subject:    

Quote:
Niekad nebandei pagalvoti, kad kompresijos ir suspaudimo laipsnio matavimo vienetai skirtingi.


As ispradziu irgi taip pagalvojau, nes taip ir yra, kad skirtingi. Suspaudimo laipsnis yra santykis turiu, skaicius be matavimo vienietu. O kompresija yra isreiskiama slegio vienietais (paskaliais, atmosferomis, barais, Hgmm), priklauso koki matavimo instrumenta naudosi. Tai aisku, jeigu paimsi koki instrumenta su paskaliais, tai jis tau kompresija simtais kartu didesne parodys.

Bet, cia klausimas ejo apie tai, kad turiu santykis yra mazesnis uz gautu slegiu santyki. Nes pagalvok, tu turi atmosferos slegi, kuris yra tarkim 760 mm Hg (cia normalus oro slegis), o turis dabar mazinamas per puse, tai pagal fizikos desnius oruj (kaip dujoms) turi arba pakilti slegis (2 kartus) arba sumazeti temperatura. Musu atveju temperatura is tikruju nuo suspaudimo pakils, ir nuo to slegis (padidejes 2 kart) dar truputi padides. Turime 1520 mm Hg (neskaitant temperaturos itakos). Santykis slegiu gavosi 2. Imam kita slegio matavimo vienieta pvz. 1 atm = 760 mm Hg, tai gausim 2 atm. bet prietaiso skaleje normaliam atmosferiniam slegiui nurodom 0, tai matysim 1 atm. Reiskia idealiomis salygomis suspadimo laipsnis ir kompresija prietaise bus 1:2 = 1 atm, 1:3 = 2 atm, 1:4 = 3 atm .... 1:10 = 9 atm. (jeigu imsim barais, tai 1 atm = 1.01325 bar ... 9 atm = 9.12 bar) kompresometrai dazniausiai rodo barais arba atm.
Dabar atsizvelgiant i padidejusia oro temperatura slegis bus dar didesnis.
Cia ideliu atveju, kai niekur niekas neleidzia oro ir spaudziama viena karta.

Jeigu paziureti i varykli, tai ten kaip ir rasiau sitoj temoj, yra daugybe faktoriu, ir vienas, kuri paminejo Vitoldas, butent, kad matuojant kompresija, varyklis sukamas daug kartu, o tai aisku padidina temperatura ir slegi.

Cia tokie samprotavimai, jeigu nugrybavau, pataisykite.
Top Profile 

Offline arvydas


Joined: Mon, 2007 01 08 0:25

Posts: 6

Location: panevezys

PostPosted: Tue, 2007 01 16 2:31   Post subject:    

As ispradziu irgi taip pagalvojau, nes taip ir yra, kad skirtingi. Suspaudimo laipsnis yra santykis turiu, skaicius be matavimo vienietu. O kompresija yra isreiskiama slegio vienietais (paskaliais, atmosferomis, barais, Hgmm), priklauso koki matavimo instrumenta naudosi. Tai aisku, jeigu paimsi koki instrumenta su paskaliais, tai jis tau kompresija simtais kartu didesne parodys.

Bet, cia klausimas ejo apie tai, kad turiu santykis yra mazesnis uz gautu slegiu santyki. Nes pagalvok, tu turi atmosferos slegi, kuris yra tarkim 760 mm Hg (cia normalus oro slegis), o turis dabar mazinamas per puse, tai pagal fizikos desnius oruj (kaip dujoms) turi arba pakilti slegis (2 kartus) arba sumazeti temperatura. Musu atveju temperatura is tikruju nuo suspaudimo pakils, ir nuo to slegis (padidejes 2 kart) dar truputi padides. Turime 1520 mm Hg (neskaitant temperaturos itakos). Santykis slegiu gavosi 2. Imam kita slegio matavimo vienieta pvz. 1 atm = 760 mm Hg, tai gausim 2 atm. bet prietaiso skaleje normaliam atmosferiniam slegiui nurodom 0, tai matysim 1 atm. Reiskia idealiomis salygomis suspadimo laipsnis ir kompresija prietaise bus 1:2 = 1 atm, 1:3 = 2 atm, 1:4 = 3 atm .... 1:10 = 9 atm. (jeigu imsim barais, tai 1 atm = 1.01325 bar ... 9 atm = 9.12 bar) kompresometrai dazniausiai rodo barais arba atm.
Dabar atsizvelgiant i padidejusia oro temperatura slegis bus dar didesnis.
Cia ideliu atveju, kai niekur niekas neleidzia oro ir spaudziama viena karta.

Jeigu paziureti i varykli, tai ten kaip ir rasiau sitoj temoj, yra daugybe faktoriu, ir vienas, kuri paminejo Vitoldas, butent, kad matuojant kompresija, varyklis sukamas daug kartu, o tai aisku padidina temperatura ir slegi.

Cia tokie samprotavimai, jeigu nugrybavau, pataisykite.[/quote]


matosi , kad zmogus mokytas . viskas teisingai.
Top Profile 

Offline arvydas


Joined: Mon, 2007 01 08 0:25

Posts: 6

Location: panevezys

PostPosted: Tue, 2007 01 16 2:31   Post subject:    

citata :
As ispradziu irgi taip pagalvojau, nes taip ir yra, kad skirtingi. Suspaudimo laipsnis yra santykis turiu, skaicius be matavimo vienietu. O kompresija yra isreiskiama slegio vienietais (paskaliais, atmosferomis, barais, Hgmm), priklauso koki matavimo instrumenta naudosi. Tai aisku, jeigu paimsi koki instrumenta su paskaliais, tai jis tau kompresija simtais kartu didesne parodys.

Bet, cia klausimas ejo apie tai, kad turiu santykis yra mazesnis uz gautu slegiu santyki. Nes pagalvok, tu turi atmosferos slegi, kuris yra tarkim 760 mm Hg (cia normalus oro slegis), o turis dabar mazinamas per puse, tai pagal fizikos desnius oruj (kaip dujoms) turi arba pakilti slegis (2 kartus) arba sumazeti temperatura. Musu atveju temperatura is tikruju nuo suspaudimo pakils, ir nuo to slegis (padidejes 2 kart) dar truputi padides. Turime 1520 mm Hg (neskaitant temperaturos itakos). Santykis slegiu gavosi 2. Imam kita slegio matavimo vienieta pvz. 1 atm = 760 mm Hg, tai gausim 2 atm. bet prietaiso skaleje normaliam atmosferiniam slegiui nurodom 0, tai matysim 1 atm. Reiskia idealiomis salygomis suspadimo laipsnis ir kompresija prietaise bus 1:2 = 1 atm, 1:3 = 2 atm, 1:4 = 3 atm .... 1:10 = 9 atm. (jeigu imsim barais, tai 1 atm = 1.01325 bar ... 9 atm = 9.12 bar) kompresometrai dazniausiai rodo barais arba atm.
Dabar atsizvelgiant i padidejusia oro temperatura slegis bus dar didesnis.
Cia ideliu atveju, kai niekur niekas neleidzia oro ir spaudziama viena karta.

Jeigu paziureti i varykli, tai ten kaip ir rasiau sitoj temoj, yra daugybe faktoriu, ir vienas, kuri paminejo Vitoldas, butent, kad matuojant kompresija, varyklis sukamas daug kartu, o tai aisku padidina temperatura ir slegi.

Cia tokie samprotavimai, jeigu nugrybavau, pataisykite.[/quote]


matosi , kad zmogus mokytas . viskas teisingai.
Top Profile 
Display posts from previous:  Sort by  
Reply to topic Page 1 of 1 [ 8 posts ]


Who is online
Users browsing this forum: No registered users and 4 guests

You cannot post new topics in this forum
You cannot reply to topics in this forum
You cannot edit your posts in this forum
You cannot delete your posts in this forum
You cannot post attachments in this forum

  

cron